Autorius: | Kategorija: Transporto terminų žodynas |

Vežimų klasifikacija

Vežimai skirstomi į vidaus ir tarptautinius vežimus.

Vidaus vežimai – tai vežimai iš vieno šalyje esančio punkto į kitą (iš pakrovimo punkto į iškrovimo punktą).

Tarptautiniai vežimai – tai vežimai iš vieno punkto į kitą (iš pakrovimo į iškrovimo punktą) esančių dviejose skirtingose šalyse. Gali būti susijęs tranzitas per vieną ar daugiau šalių. Tarptautiniai vežimai apima pakrauta, iškrauta, vežimai tarp kitų šalių ir kabotažas.

Pakrauta – tai kroviniai, kurie buvo pakrauti į kelių transporto priemonę mūsų šalyje, išvežti į kitą šalį ir joje iškrauti.

Iškrauta – tai kroviniai, kurie buvo pakrauti į kelių transporto priemonę kitoje šalyje, įvežti į mūsų šalį ir joje iškrauti.

Tarp kitų šalių – tarptautinis vežimas kitose šalyse iš vienos šalies š kitą, mūsų šalyje registruotomis kelių transporto priemonėmis.

Kabotažas – krovinių vežimas kitoje šalyje, mūsų šalies registruotomis kelių transporto priemonėmis.

Krovinių vežimas už atlyginimą t.y. krovinių vežimas transporto priemonėmis už atlyginimą iš siuntėjo išsiuntimo vietos į gavėjo paskirties vietą.

Krovinių vežimas savo sąskaita – vežėjui priklausančio krovinio vežimas iš vienos paskirties vietos į kitą vežėjo transporto priemonėmis ir sąskaita.

Vežami kroviniai kelių transportu klasifikuojami remiantis Standartiniu transporto statistikos krovinių klasifikatoriumi (NST/R), kuriame kroviniai yra susiskirstyti į 24 NST/R krovinių grupes.

Pavojingi kroviniai klasifikuojami remiantis Tarptautiniu pavojingų krovinių vežimu keliais klasifikatoriumi (ADR), kuriame kroviniai suskirstomi į 9 klases.

Krovinių apyvarta nustatoma kiekvieną vežtą krovinių kiekį (tonos) dauginant iš jų vežimo atstumo (kilometrai).

Automobilio rida tai faktiškai motorinio krovininio automobilio nuvažiuotas atstumas su kroviniu ar be jo .Matavimo vienetas atitinka motorinės transporto priemonės nuvažiuotą atstumą iš vieno kilometro.

Reisas kelių transporto priemonės nuvažiuotas atstumas nuo pradinio pakrovimo punkto iki galutinio iškrovimo punkto. Tyrimo laikotarpiu krovininė kelių transporto priemonė atlieka tuščius reisus (neveža jokio krovinio) arba

naudingus reisus ( veža krovinį). Naudingo reiso metu yra atliekamos kelios pakrovimo arba iškrovimo operacijos.

Reisai yra skirstomi pagal tipus:

1) Reisas, kuriuo metu atliekama tik vienas pakrovimo ir iškrovimas.

2) Reisas, kuris apima kelis pakrovimo ir / ar iškrovimo punktus , bet tai nėra paskirstymo ar surinkimo reisas.

3) Įprastinis, t.y. organizuotas krovinių surinkimo ir / ar paskirstymo reisas.

4) Tuščias reisas.

Krovinio vežimo būdas nustatomas pagal išorinį krovinių įpakavimą, įskaitant bet kokį transporto įrengimo vienetą (pvz. konteineriai, nukeliamas kėbulas) , kuris apjungia krovinius pritaikytus pakrovimui į krovinines kelių transporto priemones. Kėbulo konstrukcija gali būti pritaikyta kroviniams vežti, pvz. cisterna skystiems arba biriems kroviniams vežti . Krovinių pakuočių ir įpakavimo medžiagų kodai pateikti.

Transporto priemonės krovumas t.y. transporto priemonės tūrio talpos užpildymas reiso metu. Jeigu transporto priemonės tūrio talpa užimta 90 % ir daugiau, tai transporto priemonė įvertinama , kad reiso metu buvo pilnai pakrauta, nepriklausomai nuo transporto priemonės keliamosios galios.

Materialas paruoštas pagal LR Statistikos departamento ir matematikos ir informatikos instituto duomenis.



Trackbacks/Pingbacks

  1.  Automobilių transportas: pranašumai ir trūkumai | TRANSPORTO BIRŽA
  2.  ADR vairuotojų paruošimo tvarka | TRANSPORTO BIRŽA