Autorius: | Kategorija: Transporto Naujienos |

Skaitmeniniai sprendimai sprendžiant sunkvežimių stovėjimo vietų trūkumo problemąSunkvežimių stovėjimo vietų trūkumo problemą galėtų padėti išspręsti „telematika valdomos stovėjimo aikštelės“ ir „telematiką valdomos kompaktiškos stovėjimo aikštelės“. Remiantis „Association Spedition und Logistik e.V.“ (VSL) duomenimis, vien Šiaurės Reine-Vestfalijoje (Vokietija) trūksta 5 000 stovėjimo vietų. Vyriausybė mato šią problemą ir skyrė pusę milijardo eurų naujoms stovėjimo vietoms įrengti. Už šiuos pinigus šių metų pabaigoje Vokietijoje bus įrengta 6 000 sunkvežimiams skirtu stovėjimo vietų.

Vis dėlto, kaip matome iš pateiktų skaičių, toks kiekis nėra pakankamas. Reikia ne tik įrengti naujas vietas bei plėstis, bet ir taikyti techninius sprendimus, kad jau esamos stovėjimo vietos būtų naudojamos efektyviau.

Telematika valdomos stovėjimo aikštelės

Nuo 2005 m. Montabauro A3 greitkelyje (šiaurės kryptimi) veikia vadinamoji telematika valdoma stovėjimo aikštelė bei poilsio vieta.

Bandomąjį projektą remia Susisiekimo ministerija.  Pritaikius naują sistemą Montabaure pavyko įrengti dvigubai daugiau sunkvežimių stovėjimo vietų, papildomai neatliekant jokių statybos darbų. Įrengtos ne stovėjimo vietos atskiriems vilkikams, o stovėjimo aikštelės, kuriose vilkikai gali sustoti vienas už kito. Įvažiuojant į stovėjimo aikštelę reikia pravažiuoti pro užtvarą ir nurodyti, kiek laiko planuojama stovėti aikštelėje. Jutikliai išmatuoja transporto priemonės ilgį. Naudodama telematiką, sistema apskaičiuoja, kurioje stovėjimo juostoje pakanka vietos transporto priemonei ir priskiria vietą, iš kurios jau stovinčios transporto priemonės planuoja išvažiuoti anksčiau. Telematikos ieškikliai automatiškai nustato, kada transporto priemonė vietoje priskirtos vienuoliktos juostos sustoja dešimtoje juostoje. Tokiu atveju, priskirdama kitas stovėjimo vietas, elektroninė pastatymo apsauga atsižvelgia į šią klaidą. Teoriškai viskas turėtų veikti sklandžiai. Vis dėlto praktikoje pasitaiko problemų, pavyzdžiui, kai per daug transporto priemonių supainioja juostas arba sunkvežimių vairuotojai neišvyksta nurodytu laiku. Kitas kritikuojamas aspektas – tai pirmoji greitkelyje įrengta stovėjimo aikštelė, už kurią reikia mokėti.

2009 m. Lohfeldener Rüssel zonoje (Kaselyje) buvo įrengta daugiau panašiu principu veikiančių stovėjimo aikštelių. Telematika valdomos stovėjimo aikštelės susilaukė sėkmės, todėl dabar ši sistema jau yra patentuota.

Telematika valdomos kompaktiškos stovėjimo aikštelės

Kitai automatizuotai stovėjimo sistemai Vokietijos transporto ministerija skyrė keturis milijonus eurų: „Telematika valdomoms kompaktiškoms stovėjimo aikštelėms“.

Du milijonai eurų skirta bandomajam projektui, kurio metu buvo rekonstruota sunkvežimių stovėjimo aikštelė Jura West greitkelio sankirtoje (A3 greta Velburgo, Pasau kryptis). Vietoje 66 buvusių vietų įrengtos 105 sunkvižimiams skirtos stovėjimo vietos. Inžinierių komanda įrengė telematika valdomą aikštelę, o Federalinis greitkelių tyrimų institutas (angl. Federal Highway Research Institute, BAST) pasirūpino telematiškai valdomo kompaktiško stovėjimo sprendimu. Atsakydama į „Portatio“ užklausą, institucija rašo:

„Montabaure naudojant telematika valdomą stovėjimo sistemą sunkvežimio vairuotojui yra priskiriama stovėjimo vieta. Kompaktiško stovėjimo atveju, patys sunkvežimių vairuotojai nusprendžia, kur statyti transporto priemonę, atsižvelgdami į išvykimo laiką ir transporto priemonės ilgį. Kompaktiško stovėjimo valdymo sistema veikia ne chronologinio transporto priemonių rikiavimo principu (pvz., aktyviai priskiriant stovėjimo vietas arba žinant visų vilkikų išvykimo laikus, kaip telematika valdomos stovėjimo aikštelės atveju), o chronologine didėjančia tvarka nurodydama išvykimo laikus judėjimo kryptimi. Kompaktiško stovėjimo valdymo sistema nurodo išvykimo laikus, į kuriuos atsižvelgia sunkvežimių vairuotojai. Rezultatas – chronologine tvarka išrikiuoti vilkikai.
Kompaktiško stovėjimo atveju, sunkvežimių vairuotojams galioja atitinkamos sąlygos, nuo kurių priklauso sistemos veikimo sklandumas:

  • Vairuojai į jokią sistemą neįveda savo išvykimo laiko.
  • Stovėjimo aikštelės neriboja jokie barjerai. Ji laisvai prieinama visiems.
  • Tuo pačiu laiku išvykstančios transporto priemonės gali stovėti šalia (pvz., kai iš tos pačios krovinių pervežimo įmonės atvažiuoja kelios transporto priemonės).
  • Jei transporto priemonė laiku neišvyksta, už jos stovinti transporto priemonė gali išvažiuoti gretima juosta, nes joje esančios transporto priemonės jau būna išvažiavusios anksčiau.
  • Vairuotojui nerandant norimo išvykimo laiko, transporto priemonę galima pastatyti eilės priekyje, jei išvykimo laikas yra vėlesnis, arba eilės gale, jei išvykimo laikas yra ankstesnis. Taip vairuotojai netrukdo išvykti kitiems.
  • Įprastai netinkamai pastatytos transporto priemonės kitiems įtakos neturi.
  • Kompaktiško stovėjimo sprendimas yra labai aiškus, nes atvykę vairuotojai žino, kada eilėje stovinčios transporto priemonės ketina išvykti, ir pagal tai pasistato savo transporto priemones.
  • Tai taip pat ekonomiškas sprendimas.“

Stovėjimo vietų programėlės

Siekiant dar labiau patobulinti esamų sunkvežimių stovėjimų vietų optimizavimą, pailsėti norintiems vairuotojams pasiūlytas dar vienas sprendimas – stovėjimo vietų programėlė mobiliesiems telefonams. Ji veikia panašiai kaip greičio matavimo kameros programėlė. Vairuotojai praneša apie laisvas stovėjimo vietas, kad kiti galėtų matyti, kur artimiausiame 100 km ruože galima pastatyti transporto priemonę. Yra nemažai tarpusavyje konkuruojančių kūrėjų, kurie savo programėles (vis dar) siūlo nemokamai. Seniausiomis naudojamasi jau daugiau kaip 3 metus. Be to, jei mobilusis telefonas yra pritvirtintas prie transporto priemonės prietaisų skydelio, jį, jei leidžia eismo sąlygos, galima naudoti važiuojant. Tokiu būdu apie laisvas stovėjimo vietas galima pranešti ir jų ieškoti kelionės metu.



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *