Author: | Category: Transporto Naujienos |

Kaip jau ne kartą aprašyta, dėl globalizacijos tiekimo grandinės struktūra tapo labai įtempta ir pažeidžiama dėl nesukeltų ir netikėtų krizių. Tačiau per palyginti trumpą laiką ji taip pat nebuvo strategiškai jautri.

Tai reiškia, kad net ir ateityje, kai „Corona“ pandemija atslūgs, logistikos ir intralogistikos tiekimo grandinėje nebus jokio palengvėjimo.

Nors žiniasklaidoje vis pasitelkiamas Rusijos nacionalizmas, siekiant paaiškinti tariamai vienpusį Rusijos ir Ukrainos konfliktą, žvilgsnis į užkulisius padeda geriau suprasti tolesnius įvykius ir planuoti naujas logistikos strategijas, susijusias su tiekimo grandine.

Galiausiai, tai visada susiję su ekonominiais interesais ir esamų bei naujų rinkų užtikrinimu. Šiuo atveju kalbama ne tik apie Ukrainą, bet ir apie galimų konkurentų, darančių poveikį nacionalinėms pajamoms ir darbo vietoms, išlyginimą.

Pavyzdžiui, „Gazprom“, didžiausia Rusijos bendrovė, tarptautiniame pramonės palyginime užima tik septintą vietą, aplenkdama tokias JAV bendroves kaip „ExxonMobil“ ir „Chevron“. Taip pat atstovaujama Didžiajai Britanijai ir Prancūzijai. Penktoje vietoje – Kinija su „PetroChina“. Ar galima paaiškinti, kodėl Kinija aiškiai nepalaiko Rusijos Ukrainos klausimu, kaip būtų galima tikėtis?

Dėl šios eskalacijos Vokietijos bandymas atsikratyti energetinės priklausomybės naudojant atsinaujinančiąją energiją vėl nukeliamas į tolimą ateitį, jei Vokietijos politika nuosekliai nesirengia eiti šiuo keliu.

Ar piktavalis galėtų paklausti, kodėl Vokietija turėtų įsivelti į dujų avarinę situaciją, nors „Gazprom“ sudaro vos 8 proc. pasaulio rinkos kapitalizacijos? Dujų krizė kiltų, jei JAV, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė – visos NATO narės – mums netiektų ir nenorėtų su mumis bendradarbiauti.

Energetikos rinka laikoma svarbiausiu sektoriumi. Jei nesate šio sektoriaus lyderis, prarandate įtaką ir svertus nuo jo priklausančiose rinkose. Kalbama ne apie politinių veikėjų laimę ar nelaimę, bet apie rinkos dominavimą ir jos sukeliamą gerovę. Blaiviai žvelgiant, visi esame sistemos, kuri pradėjo gyventi savo gyvenimą, naudos gavėjai ir pėstininkai.

Nesvarbu, ar karą nacionalistiškai provokuoja Rusija, ar jį skatina ekonominiai interesai kitų šalių, kurios sąmoningai ar nesąmoningai nori pasipelnyti iš šio tariamai vienpusio Rusijos ir Ukrainos konflikto, – logistikos ir intralogistikos iššūkiai globalizacijos pandemijos „Corona“ metu ir po jos netampa mažesni. Jos tampa vis brangesnės ir sudėtingesnės, o tai apverčia aukštyn kojomis daugumą tiekimo grandinės strategijų.