Autorius: | Kategorija: Transporto Naujienos, Transporto terminų žodynas |

Tranzitas paprastai suprantamas kaip krovinių (prekių) ir asmenų vežimas per kurios nors valstybės teritoriją į kitas valstybes (pvz., tranzitas (lot. Transitus – perėjimas) – tai keleivių ir krovinių gabenimas valstybės teritorija į trečią šalį iš vieno punkto į kitą per tarpinius punktus, juose neatliekant papildomų operacijų, pavyzdžiui perkrovimo). Muitų teisėje tranzitu paprastai laikomas bet koks muitinės prižiūrimų prekių vežimas iš vienos muitinės įstaigos į kitą.

Tranzitas – muitinės procedūra, sudaranti galimybę asmenims, gabenantiems prekes per tam tikrą teritoriją, nemokėti mokesčių, kuriuos reikėtų sumokėti įvežant prekes į tą teritoriją (arba iš jos išvežant).

Europos Sąjungos tranzito sistemoje skiriamos trys pagrindinės tranzito rūšys:

– Bendrasis tranzitas;

– Bendrijos tranzitas;

TIR tranzitas.

Bendroji tranzito procedūra

Bendroji tranzito procedūra taikoma prekėms, gabenamoms tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir ELPA šalių – Norvegijos, Islandijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino. Prisijungti prie konvencijos siekia Kroatija, Turkija ir Makedonija, o prašymus ateityje prisijungti prie konvencijos yra pateikusios ir daugiau valstybių (pvz., Rusijos Federacija, Baltarusija ir Ukraina). Ši procedūra taikoma vadovaujantis Europos Bendrijos ir ELPA šalių konvencija dėl bendrosios tranzito procedūros, kuri buvo pasirašyta Interlakene 1987 m. gegužės 20 d. Ši konvencija taikoma gabenant prekes tranzitu visų rūšių transportu, išskyrus jūrų transportą.

Bendrijos tranzito procedūra

Bendrijos tranzito procedūra taikoma vežant muitinės prižiūrimas prekes tarp Europos Sąjungos valstybių narių, taip pat iš Europos Sąjungos į Andorą ir San Mariną bei iš jų į Europos Sąjungos valstybes nares. Šios procedūros atlikimo tvarką reglamentuoja Bendrijos muitinės kodeksas ir jo įgyvendinimo nuostatos.

TIR tranzito sistema

Siekdama palengvinti tarptautinius vežimus kelių transportu ne tik Europoje bei Vidurio Rytuose, bet ir Afrikoje bei Lotynų Amerikoje, tik pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija pradėjo kurti TIR tranzito sistemą. Pirmąjį TIR susitarimą 1949 m. pasirašė kelios Europos valstybės. Šio susitarimo sėkmė sudarė prielaidas Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Transporto komitetui 1959 m. priimti TIR konvencija, kuri įsigaliojo 1960 m. Pirmoji TIR konvencija buvo papildyta 1975 m., atsižvelgiant į sukauptą TIR tranzito sistemos taikymo patirtį, technikos naujoves, pasikeitusius muitų ir transporto teisės aktus.

Šiuo metu TIR konvencija jungia 68 susitariančiąsias šalis, įskaitant ir Europos Bendriją. Konvencijos galiojimo sritis apima visą Europą, dalį Šiaurės Afrikos, Artimųjų ir Vidurio Rytų. TIR konvencijos susitariančiosios šalys taip pat yra JAV, Kanada, Čilė ir Urugvajus.

TIR konvencijos taikymo teritorija


 

 

 

 

 

Mėlyna spalva pažymėtos šalys – kuriose gali būti atliekama TIR procedūra. Geltona spalva pažymėtos šalys, prisijungusios prie TIR konvencijos, tačiau praktiškai netaikančios TIR procedūrų.

 

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Muitinė



Trackbacks/Pingbacks

  1.  Tranzitiniams kroviniams – žalia šviesa | KROVINIŲ PAIEŠKA
  2.  Turkija prisijungs prie Konvencijos dėl bendrosios tranzito procedūros | TRANSPORTO BIRŽA
  3.  Dėl išankstinės informacijos pateikimo | TRANSPORTO BIRŽA