Autorius: | Kategorija: Transporto Naujienos |

Su nerimu Europa stebi nežinia kuo pasibaigsiantį „Brexito“ procesą. Taip pat ir – Lietuvos vežėjai, nepaisant to, kad Jungtinė Karalystė (JK) nėra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė. Juk transporto sektorius tokius ponerimas dėl chaotiško „Brexit“ sukėlė ES eksporto į Jungtinę Karalystę sprogimąkyčius pajaučia pirmas.

Apie tai kalba ir ekspertai. Juk Lietuvos (taip pat ir kitų Europos Sąjungos šalių) įmonėms reikia pasiruošti ne tik būsimiems muitams, bet ir deklaracijų pildymo, kitoms muitinės procedūroms, galimoms eilėms ar dėl to kilsiantiems eksporto ir importo bei prekių gabenimo per ES ir JK sienas nepatogumams. O kur dar informacija, kokie tarptautiniai teisės aktai tai reglamentuos?

Nors teigiama, kad Lietuvos muitinės tarnyba yra bene geriausiai iš visų ES šalių pasiruošusi „Brexitui“, nesklandumų gali kilti ir jai, pirmiausia dėl to, kad stinga darbuotojų.

Neatmetama, kad galimos ir tiesiog buitinės problemos, tarkim, kaip vairuotojai, laukiantys eilėse pasienyje, bus aprūpinami vandeniu, maistu, ar pakaks biotualetų, kaip bus išspręstas vairuotojų poilsio klausimas. Kyla abejonių, ar nekils eksporto bėdų dėl elementaraus neatitikimo, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje trūksta europinius standartus atitinkančių padėklų.

Kita vertus, atrodo, baigiama sutarti, kad iki 2020 m. ES vežėjams nereikės leidimų kroviniams vežti. Kaip bebūtų, klausimų vis dar yra daugiau nei atsakymų, nežinomybės – nei aiškumo.